Žibutė – viena pirmųjų pavasario gėlių

Žibutė – viena pirmųjų pavasario gėlių, tyliai prasiskleidžianti dar vėsioje žemėje. Ji simbolizuoja viltį, atgimimą ir ir bundantį pavasarį.

Ši medinė lėlytė primena mažą pavasario pasiuntinę su žiedlapių suknele. Ji sėdi ir klausosi, kaip po žiemos bunda miškas ir tirpstančio sniego lašeliai kapsi nuo šakų.

Jos medinį kūnelį išskobė Juodasis Genys, senasis dvaro meistras, mokantis iš paprasto medžio sukurti mažas gyvas istorijas.

Lėlytės viduje slypi ir dar viena paslaptis – mažas skambaliukas. Pajudinus lėlytę, jis švelniai suskamba lyg mažas varpelis, kuris pažadina pavasarį ir kviečia gamtą nubusti iš žiemos snaudulio.

Rankytės ir kojytės juda – jas galima pakelti, pakeisti lėlytės padėtį, tarsi ji pati gyventų savo gyvenimą namų kambariuose.

Šalia jos atkeliaus ir dailiai atspausdintas aprašymas ant dekoratyvaus lapo. Jame rasite pasakojimą apie pačią žibutę: kada ir kur ji mėgsta žydėti, kokią simbolinę reikšmę turi lietuvių folklore, o taip pat – kaip apie šią gėlę kalbėta karalienės Viktorijos laikų gėlių žodynėliuose.

Tai ne tik lėlytė, bet ir maža istorija, atkeliavusi iš gėlių pasaulio. Ji taps nuostabia dovana arba jaukia namų dekoracija, papuošiančia kiekvieną kambarį.

Kiekviena lėlytė sukurta šiame dvare rankomis, todėl dviejų visiškai vienodų niekada nebūna. Kiekviena jų turi savo mažą charakterį ir tylų žiedų pasaulio pasakojimą.